Mūsų sekmė Jūsų komforto labui

Žinios ir bendradarbiavimas su geriausiais savo srities specialistais leidžia pasiekti aukščiausių rezultatų. Nuolatinis buvimas įvykių smaigalyje, kompetencija leido įmonei jau po metų nuo sukūrimo tapti visaverte Lietuvos geologinių įmonių asociacijos nare (LGIA). Aktyvus dalyvavimas Lietuvos geotermijos (LGA) ir LGIA asociacijų veikloje, kur tiesiogiai susiduriama su Hidrogeologijos ir Geotermijos problemomis leidžia gilinti savo žinias, nuolatos mokytis naujausių dalykų. Taip nuolatos didindami savo kompetenciją augame ir mes.

TRT! Kam to reikia?

Tam, kad geoterminio šildymo ir (ar) vėsinimo sistema veiktų sklandžiai – turi būti įrengtas pakankamo dydžio lauko kontūras (gruntinis ar gręžskylinis šilumokaitis). Norint tiksliai apskaičiuoti reikiamą šilumokaičių gylį ir kiekį, visų pirma reikia žinoti sklypo geologinės storymės sandarą, uolienų  efektyvų šilumos laidumą, šiluminę talpą ir šilumokaičių šiluminę varžą, kuri turi didelią įtaką visos sistemos darbo naudingumo koeficientui. Įrenginėjant didesnias, kaip 25 kW/h galingumo geoterminio šildymo-vėsinimo sistemas, gelmių terminiams parametrams nustatyti paprastai atliekamas Terminės Reakcijos Tyrimas (TRT) dar vadinamas temperatūrinio atsako testas. Tik nustatę parametrus galime patikslinti šilumokaičių gylį ir skaičių. UAB „Hidro Geo Consulting“ yra patyrusi ir atestuota atlikti šio tipo darbus.

TRT tyrimai yra patikimi, pigūs, juos paprasta atlikti. Kvalifikuota geologinių, hidrogeologinių, termogeologinių duomenų interpretacija ir lauko kontūro įrengimas yra ypač svarbus, nes tai leidžia optimizuoti ne tik sistemos įrengimo ir eksploatavimo kaštus, bet ir užtikrinant racionalų šilumos siurblių darbą, Žemės gelmių šiluminių išteklių naudojimą ir nenaudojamų išteklių apsaugą.

Reikia atkreipti dėmesį, kad daug neigiamų atsiliepimų apie geotermines sistemas yra susiję būtent su tuo, kad nebuvo atlikti pagrindiniai Žemės gelmių terminių parametrų tyrimai, ir prastai interpretuoti geologiniai duomenys. Tam, kad užtikrinti sklandų ir racionalų šilumos siurblių darbą reikia įvertinti geologinę storymę,  kaip vieną visumą, veikiamą daugelio faktorių (šiluminius, hidrogeologinius sluoksnių parametrus, sudėtį, pastato šilumos ir (ar) vėsos poreikio balansą metų bėgyje ir t.t.).

Daugelis įmonių montuoja geoterminio šildymo sistemas pagal pricipines katiliniu montavimo schemas visiškai neatsižvelgiant į geologines sąlygas. Projektavimo darbų etape sutaupyti keli tūkstančiai litų gali daug daugiau kainuoti ateityje išaugus sistemos eksploatacinėms išlaidoms.

Įrengus per mažą Lauko Kontūrą jo efektyvumas šilumos siurblių sistemai yra nepakankamas. Pradžioje gali atrodyti, kad viskas veikia sklandžiai. Tik praejus tam tikram laikui, kai gelmių šiluminės energijos nepakanka racionaliam šilumos siurblių darbui užtikrinti, pastebimas  sistemos eksploatacijos kaštų augimas. Naudingumo koeficientas (COP) ilgametės eksploatacijos metu vis mažėja, o sistemos eksploatacinės išlaidos kasmet vis didėja, kol lauko kontūras neperšąla ir neužtikrina reikiamo šilumnešio temperaturų skirtumo.

Savo ruožtu įrengus perdidelį Lauko kontūrą yra tiesiogiai „prarandami“ pinigai jo įrengimui (gręžimas, pajungimas, vamzdynai), taip pat gali padidėti sistemos eksploatacinės išlaidos.

Klaidos atliekan šilumos siurblių montavimą (katilinės aprišimą) neturi tokios didelės įtakos geoterminės sistemos efektyvumui, kaip klaidos padarytos įrenginėjant, ar skaičiuojant lauko kontūro dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos geologinė storymė labai marga ir nevienalytė, tokio tipo terminių geologinių duomenų nėra. Tokie darbai yra neišvengiami ir turi būti atliekami gręžskylinių šilumokaičių įrengimo metu.

UAB „Hidro Geo Consulting“

direktorius, geologas Žygimantas Palaitis

Žemės gelmių šiluminės energijos auditas

Žemės gelmių išteklių naudojimą nusako  LR „Žemės gelmių“ (Žin., 1995, Nr. 63-1582) ir kiti įstatymai.

Žemės gelmėse susikaupusios šiluminės energijos naudojimas yra viena veiksmingiausių priemonių didinant pastatų energetinį efektyvumą. Atsižvelgiant į sklypo dydį ir geologines sąlygas, be neigiamo poveikio aplinkai, priklausomai nuo poreikių įmanoma išgauti ar kaupti didelius kiekius šiluminės energijos.

Siekiant užtikrinti racionalų geoterminės energijos ar Žemės gelmių panaudojimą būtina išsiaiškinti sklypo geologinę sandarą, hidrogeologinę situaciją, terminius geologinės storymės parametrus ir įvertinti storymę, kaip visumą veikiamą daugelio faktorių.

Tokio tipo informacijai gauti reikia kompleksiškai atlikti eilę geologinių darbų, kurios gali atlikti tik asmenys turintys, Lietuvos geologijos tarnybos prie LR Aplinkos ministerijos, leidimą atlikti šios rūšies Žemės gelmių tyrimo darbus

Geologiniams tyrimams, skirtiems gelmių šiluminės energijos potencialui nustatyti, keliami sekantys uždaviniai:

Atlikus Žemės gelmių šiluminės energijos auditą ir atlikus teritorijos planavimo darbus, atsižvelgiant į pastato šilumos ir  (ar) vėsos poreikius galima pradėti geoterminės katilinės Lauko kontūro dydžio skaičiavimo ir projektavimo darbus

Vandens gręžinio įrengimas

Vandens gręžinio įrengimo darbus galima suskirstyti į keturias stadijas: projektavimas, mechaninis Žemės gręžimas ir eksploatacinio vandens gręžinio įrengimas, duomenų Lietuvos geologijos tarnybai (LGT) teikimas.

Gręžinį įrenginėjanti įmonė įstatymų nustatyta tvarka privalo LGT perduoti geologinių darbų atlikimo metu gautus geologinius  duomenis ir turi parengti eksploatacinio vandens gręžinio pasą, kurioje pateiktas faktinis gręžinio gylis ir konstrukcija, hidrogeologiniai parametrai, bendra išgaunamo vandens cheminė sudėtis. Tik Patvirtintas LGT ekploatacinio vandens gręžinio pasas yra leidimas eksploatuoti požeminio vandens išteklius. 

Projektavimo stadijoje turi būti atliktas geologinių sąlygų įvertinimas ir su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis suderinta: projektinis gręžinio gylis ir konstrukcija atsižvelgiant į esamą geologinę informaciją, poreikius ir perspektyvą; gamtos ir sveikatos apsaugos priemonės ir kiti reikalavimai. 

Mechaninis Žemės gręžimas – šioje stadijoje atlikami paruošiamieji darbai (būsimos gręžinio vietos parinkimas ir tikslinimas sklype), mechaninio Žemės gręžimo įrangos techninis-technologinis parengimas ir gręžimo darbų vygdymas.

Eksploatacinio vandens gręžinio įrengimas – specialus požeminis įrenginys susideda iš nuosėdų sėsdintuvo, filtrinės dalies ir darbinės kolonos. Įrengtoje gręžskylėje montuojama eksploatacinio gręžinio konstrukcija, taip, kad gręžinio filtrinė dalis būtų vandeningo sluoksnio slūgsojimo gylyje. Apie gręžinio filtrą specialiu užpildu formuojama gręžinio filtrinė zona. Nuo jos įrengimo kokybės priklauso galimai išgauti vandens kiekis, vandens tiekimo sistemos įrengimo ir eksploatacinės sąnaudos, gręžinio gyvavimo laikas. Po filtrinės zonos formavimo atliekami produktyvaus vandeningo sluoksnio apsaugos nuo atsisiktinės ar tyčinės taršos darbai, užvamzdinės ertmės užpylimas. Sumontavus gręžinį vykdomas bandomasis gręžinio išpumpavimas, kurio metu nustatoma gręžinio irengimo darbų kokybė, hidrogeologiniai parametrai, imamas vandens mėginys bendrajai cheminei sudėčiai nustatyti.

Gruntinis šilumokaitis

Gruntinis šilumokaitis (ground heat exchanger) – konkretaus dydžio ir matmenų požeminis įrenginys skirtas šiluminei energijai perduoti iš (į) Žemės gelmių. Dažniausiai įrengiamas 1-2 m gylyje, ø 32 mm skersmens vamzdyno tinklas, kuriuo uždaru ratu cirkuliuoja šilumą perduodantis skystis – šilumnešis. Šilumokaičio dydis ir gylis priklauso nuo sklypo geologinių sąlygų ir padeties, šilumos ir (ar) vėsos poreikio metinio balanso. Liaudyje dažnai vadinamas horizontalus kolektorius, geoterminis gyvatukas ir t.t.

Gręžskylinis šilumokaitis

Gręžskylinis šilumokaitis (borehall heat exchanger) – konkretaus dydžio ir matmenų požeminis įrenginys skirtas perduoti iš (į) Žemės gelmes šiluminę energiją. Paprastai įrenginėjamas vertikaliuose ar pasvyruose gręžskylėse. Šilumokaitį sudaro vienas ar du „U“ raidės formos ar specialūs, turbulentiniai vamzdžiai, kuriais uždaru ratu cirkuliuoja šilumnešis, ir gręžskylės užpildas, kuriuo sumontavus šilumokaitį užpildoma tuščia gręžskylės ertmė. Tai užtikrina požeminio vandens apsaugą ir minimalius šilumos perdavimo nuostuolius.

Šilumokaičio tipas ir dydis priklauso nuo šilumos ir (ar) vėsos poreikio metinio balanso, sklypo geologinių  sąlygų ir padeties, teritorijos planavimo. Liaudyje vadinamas geoterminis gręžinys, zondas, vertikalus kolektorius ir t.t.

Konsultacijos

Ilgalaikių HGC specialistų konsultacijų nauda Jums tai: aukšto lygio konsultacijos ir darbų atlikimas leidžia pasiekti puikių rezultatų sprendžiant Jūsų geologinius uždavinius. Jūsų pelnas gautas sistemų įrengimo ir ilgalaikės eksploatacijos metu yra dalis Jūsų tolimesnės sekmės, o Jūsų sekmė taip pat yra ir mūsų sekmės dalis.

Kad pirmoji konsultacija būtų sklandi reikia:

• išanksto telefonu ar elektronine forma aptarti Jūsų viziją ir išsiaiškinti poreikius;
• atsižvelgiant į keliamus uždavinius, turi būti surinkta ir įvertinta geologinė informacija apie konkrečią vietovę ir rasti galimi keliamų uždavinių sprendimai.

Teikiame plataus masto konsultacijas sekančiais klausimais:

Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymo darbai

UAB „Hidro Geo Consulting“  atliko AB „Vilniaus degtinė“, Obelių spirito varyklos vandenvietės Audronių I k., Obelių sen., Rokiškio r. sav. Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymo darbai. Pagal gręžinių tiriamųjų išpumpavimų duomenis nustatytas gręžinių techninis stovis, produktyvių vandeningų sluoksnių hidrogeologiniai parametrai, atliktas požeminio vadnens išteklių įvertinimas ir parengtas vandenvietės SAZ specialusis planas;

Atlikome „Žalesos“ vandenvietės našumo padidinimo galimybių studiją, įvertinta naujų gręžinių įtaka esamiem gręžiniam;

Vandeningasis sluoksnis

Vandeningasis sluoksnis – vandeniu užpildytas vienalytis arba artimos litologinės sudėties bei filtracinių savybių uolienų sluoksnis, iš kurio techniškai įmanoma racionaliu būdu išgauti požeminį vandenį.

Vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos nustatymas

 Vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos nustatymo tikslas – numatyti priemones, skirtas apsaugoti požeminio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti požeminio vandens, tiekiamo vartotojams, saugą ir kokybę.

Paprastai rengiamas vandenvietės SAZ specialusis planas – teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos dydį ir ribas bei šios teritorijos tvarkymo reikalavimus.